Kaip pasakojo A. Bukauskas, medikų aplaidumas ir neveiksnumas jo istorijos atveju jau buvo įrodytas visų instancijų teismuose Lietuvoje. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad teismas vyrui priteisė 25 529 eurų turtinę ir 100 tūkst. eurų neturtinę žalą, bet atmetė, reikalavimą priteisti dėl įgyti neįgalumo netektas pajamas.
Ligoninė gi apgailestavo, kad „šiam pacientui labai nepalankiai susiklostė visa virtinė aplinkybių – sunki ir labai reta liga, pasireiškusi nespecifiniais simptomais, ūmi ir nenuspėjama jos dinamika, komplikuota pooperacinė būklė, situaciją apsunkino ir pats susirgimo laikotarpis, kuomet COVID-19 pandemijos įkarštis“.
„Tikrai pripažįstame, kad šioje situacijoje buvo padaryta klaidų ir, žiūrint į praeitį, labai norėtume būti viską padarę nepriekaištingai“, – tuo metu komentavo gydymo įstaiga.
Jaunas vyras šiandien labiausiai apgailestauja, kad, panašu, niekam nerūpi iš tokių istorijų pasimokyti ir kažką sistemoje keisti.
Prisimindamas lemtingus, prieš ketverius metus nutikusius įvykius, vyras pasakojo vieną rytą dėl skausmo kakle ir nugaroje išsikvietęs greitąją, kuri nuvežė į RVUL (dar kitaip vadinamą – Lazdynų) ligoninę.
„Mane tiesiog išleido neapžiūrėję, nors apžiūrėjusi medikė pati įrašė, kad skundžiausi skausmu ir tirpimu pirštuose, kojose, galūnėse. Taip pat ji parašė, kad nestebi neurologinės simptomatikos. Ką šioje vietoje pripažinęs teismas, kad medikė mane turėjo nusiųsti specialisto konsultacijai ir tyrimais, bet to nepadarė.
Tos dienos vakare mane jau ištiko pilnas insultas, kūną nuo pusės suparalyžiavo, greitoji mane vėl atvežė į tą pačią ligoninę, tada galų gale apžiūrėjo specialistas – gydytojas neurologas“, – „Žinių radijo“ eteryje pasakojo jaunas vyras.
„Tiesiog paliko mane „pasimarinuoti“
Jis priminė, kad insulto atveju viskas – kokios bus pasekmės bus ir kaip pavyks atsigauti – labai priklauso nuo laiko, kaip greitai buvo atlikti tyrimai ir operacijos.
„Pasirodo, tuo metu 2020 m. Lazdynų ligoninė neturėjo savo magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) aparato, ten buvo įsikūrusi privati įmonė, iš kurios ligoninė pirko paslaugas ir jas buvo galima gauti tik to kabineto darbo valandomis.
Jis neveikė naktimis ir savaitgaliais, o tai buvo sekmadienio vakaras ir mane tiesiog paliko gulėti lovoje laukiamajame, laukti 9 ar 10 val. ryto, kada atsidarys aparatas. Tada galų gale padarė MRT ir operavo“, – įvykių eigą trumpai dėstė A. Bukauskas.
Kaip aiškino jis, tai buvo dar vienas dalykas, kas buvo pripažinta teismo, kad ligoninė buvo pažeidusi vidinę tvarką, mat ji buvo nusimačiusi teikti MRT tyrimų paslaugas 24/7 arba pervežti ligonį į kitą įstaigą:
„Manęs nei pervežė, nei nieko, tiesiog paliko „pasimarinuoti“. Ligoninė teigė, esą tokius sunkius ligonius labai rizikinga pervežti, esą konsiliumas nusprendė, bet kai paprašė išvadų, tai, pasirodo, jis niekada nevyko.“
Pasak jo, galutinis „akordas“ istorijoje – per anksti po operacijos suleisti vaistai. „Kaip pripažinta ir tesimo, po operacijos per anksti gavau vieną dozę kraują skystinančių vaistų. Mano kraujo krešumo rodikliai buvo pakilę, jis buvo ir taip skystas, todėl man antrą kartą plyšo operuota vieta. Dėl to tapau paralyžiuotas nebe tik nuo juosmens, bet ir pažeistos rankos.
Pavyko įrodyti tai teismuose. Aišku, toliau tęsėsi beveik mėnuo Lazdynų ligoninėje, tačiau šių aplinkybių negalėjau įrodyti teisme, nors buvo absurdiškas atvejis slaugos nebuvimo ir nepriežiūros, kad išėjau su 5 ketvirto lygio pragulomis, kuris gydausi iki šiol“, – tvirtino jis.
Pasigenda praktikos mokytis iš savo klaidų
Vyras teigė ligoninės vadovybę laikantis visiškais bailiais, mat jie net nesugebėjo atsiprašyti.
„Kadangi teisiausi su valstybe ir atsakovas buvo valstybinės ligonių kasos, tai teisininkas vieną atsiprašymo sakinį teismo metu išspaudė, bet ligoninė – ne. Ji niekada su manimi nesusisiekė, niekada nebuvo jokio kontakto ir ryšio.
Nemačiau nė vienos vadovybės – nuo pat sveikatos apsaugos ministerijos iki ligoninės noro kažką keisti, į tai kažkaip pažiūrėti, ištaisyti tas klaidas. Mano situacija jau nebepasikeis gyvenime, tokių technologijų ir gydymo, terapijų nėra, turbūt mano rūpestis būtų tai, kad kas nors pradėtų mokytis iš tų klaidų, kad jų ateityje būtų galima išvengti“, – kalbėjo A. Bukauskas.
Jo įsitikinimu, apskritai trūksta komunikacijos apie medikų klaidas: „Yra labai daug baimės, neužtikrintumo, nepasitikėjimo, man labai daug žmonių parašė su panašiomis ir dar tragiškesnėmis situacijomis, pasibaigusiomis net mirtimis. Ir, atrodo, tie skundai net nenueina iki pacientų žalos komisijos ir teismų. Tad skundų kaip ir nėra arba jų labai mažai ir susidaro įspūdis, kad viskas veikia gerai. Norisi paskatinti pačius žmones kitaip žiūrėti į tuos atvejus.
Lietuvoje ligoninės neturi praktikos mokytis iš savo klaidų, jei įvyko kažkokios klaidos, buvo atvejai, joks susirinkimas neįvyksta, niekas nepriima jokių sprendimų, tai sunku suvokti iš vadybinės pusės, kad tokių dalykų negali būti. Turbūt per tuos 4 metus nuo mano traumos turbūt galėjo būti nukentėjusių panašiai kaip aš, nes nebuvo pasimokyta iš tų klaidų“, – savo nuomonę dėstė vyras.
Patys medikai perdegę
Reaguodamas į situaciją antikorupcinės organizacijos „Transparency International" Lietuvos skyriaus dalininkas Sergejus Muravjovas gi tvirtino Lietuva nėra išskirtinė, kur medicinoje sunkiai sekasi mokytis iš klaidų.
„Labai liūdna istorija, apmaudu ir dėl to, kad gydymo įstaigos atstovai negeba atsiprašyti. Ir jei taip išties yra, yra dvigubai blogai. Kaip keistai benuskambėtų, klaidų pasitaiko, bet ar tu mokaisi? Sveikatos sektoriuje visame pasaulyje kažkaip sunkiai sekasi mokytis iš tų klaidų, žinoma, apie tai ir daug tyrimų buvo daryta, knygų parašyta.
Taigi klausimas tada, kaip gydytojai, medicinos atstovai bendrauja su pacientais, pacientai – su gydytojais, ar šitos dvi grupės susikalba ir geba bendrauti maloniai, mandagiai, įsiklausyti ir parodyti šiek tiek empatijos“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nemažai bendraudamas su gydytojais seminarų metu išgirsta skundus, kad patys pacientai ne visada maloniai bendrauja.
„Taip, jų paklausus ar jie maloniai bendrauja, atsako teigiamai, bet pats esu girdėjęs ne vieną istoriją, kai iš tikrųjų pacientams, kurie buvo susidūrę su medikais, tos empatijos, dėmesio ir kartais elementaraus paaiškinimo trūko.
Kodėl taip yra? Ką girdžiu ir matau, medicinoje turime tikrai daug iššūkių, viena jų – pačių gydytojų savijauta, jiems patiems per mažai skiriama dėmesio ir laiko, jie dažnai yra persidirbę, perdegę, jų vadovai neskiria tinkamo dėmesio jų gerovei ir, aišku, tada tai išsilieja į pacientą, prastesnę kokybę“, – komentavo S. Muravjovas.
Apmokėjimas apverktinas, o tyrimai brangūs
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė savo ruožtu priminė, kad aptariama istorija nutiko specifiniu metu – per COVID-19 pandemiją, kai medikai dirbo dar didesniais krūviais ir patys patyrė didesnį stresą.
„Manau, kad labai nesėkmingai sutapo to įvykio ir pagalbos suteikimo aplinkybės. Suprantu, kad nukentėjus tokiame amžiuje kyla labai daug nuoskaudų, nežinau, kas buvo meluojama ar ne teismo metu, bet aplinkybės ir realybė yra tokia. Nelabai tikiu, kad buvo daug abejingumo, nes gydytojai tai pat yra šios sistemos ir politinių sprendimų įkaitai ir jie negali daugiau, negu daro“, – svarstė ji.
Pašnekovė eilinį kartą taip pat atkreipė dėmesį dideles sistemines problemas, kurios turi didelės įtakos sveikatos paslaugų ir prieinamumui, ir kvalifikacijos tinkamos buvimui.
„Visų pirma tai yra finansavimo trūkumas. Jei įvardintume, kiek kainuoja skubios pagalbos paslaugos, o būtent Lazdynų ligoninės vadovės skaičiavimais, jos kainuoja 83 eurus, kai ligonių kasos apmoka 27 eurus. Tai kada paslaugos apmokamos vos ne 3 kartus mažiau, atitinkamai nukenčia ir priėmimo skyriaus darbo kokybė.
Jei yra toks finansavimas, reikia galvoti, kaip įdarbinti skubios pagalbos gydytojus. (...) Nėra labai daug norinčių už tokį atlyginimą dirbti skubiojoje pagalboje, nes tai yra išskirtinis krūvis“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
Jos pastebėjimu, kalbant apie MRT tyrimus, ne mažiau svarbu pastebėti, kad jie yra brangūs, o gydymo įstaigos vėlgi privalo taupyti.
„Dar visai neseniai, prieš porą savaičių, buvo persvarstytas papildomų paslaugų iš ligonių kasų apmokėjimas. Tai jei gydymo įstaiga skiria tokių paslaugų per daug, ji rizikuoja, kad jos nebus iki galo apmokėtos.
Kada sistemiškai yra deficitas tiek finansų, tiek žmogiškųjų išteklių, rezultatas tada yra toks. Ji tada negali veikti taip, kaip idealiu atveju, kaip numatyta teisės aktuose – ir labai kokybiškos ,ir laiku suteiktos, nes nėra iš ko.
O dėl klaidų kultūros – ir pačiai bendruomenei reikėtų suvokti, kad to įvedimas pirmiausia priklauso nuo jos pačios, kaip žiūrėsime į klaidą. Jei ją vertiname kaip galimybę augti, tada sistema juda viena linkme, jei kaip bausmės galimybę (...), atitinkamai klaida bus slepiama ir atsiprašymai, kiti dalykai nebus tokie adekvatūs“, – dėstė LMS atstovė.
Kai kurie bando ir papiktnaudžiauti
Situaciją pakomentuoti paprašytas Valstybinės akreditavimo tarnybos sveikatos priežiūros veiklai prie SAM vadovas Tadas Žentelis teigė neturįs daug abejonių, kad A. Bukausko nupasakotos aplinkybės iš esmės yra skaudi realybė.
„Galima tik labai nuoširdžiai užjausti žmogų, kad taip atsitiko. Ir nėra didelių abejonių, kad daug dalykų, kas yra ten įvardyta, taip ir buvo“, – konstatavo jis.
Paklaustas, kiek dažnai jo vadovaujama institucija sulaukia panašaus pobūdžio skundų dėl to, kad sveikatos sistemoje galimai susiduria su nekokybiškomis paslaugomis, tarnybos vadovas teigė, kad skaičiai kasmet auga.
„Viena iš mūsų tarnybos veiklų ir yra paciento teisių ir paslaugų kokybės užtikrinimas, mes ir esame ta institucija, į kuria pacientai pirmiausia kreipiasi prieš teismą, jei nori išbandyti šį žingsnį, tai yra teisė, ne prievolė. Kalbant apie šią istoriją, žmogus nesinaudojo galimybe kreiptis į mus, iš karto kreipėsi į teismą, pacientų žalos atlyginimo komisiją, tai prie šio atvejo nenoriu ilgai sustoti.
Sulaukę kreipimosi vertiname kiekvieną skundą, faktas, kad ne visi jie būna panašūs į tokį kaip šis, su labai tragiškomis pasekmėmis, kai kurie būna, neslėpkime, bando ir papiktnaudžiauti savo teisėmis. Tad daroma atranka, juolab tas skundų skaičius kasmet didėja – kalbama apie šimtus skundų. Pavyzdžiui, pernai gavome virš 600 skundų ir buvo tendencija, kad vos nes po 50–100 skundų per metus didėja“, – dėstė T. Žentelis.
70 proc. atvejų atlieka patikrinimus
Kodėl skundų daugėja? Pašnekovo manymu, tai labiau susiję su pacientų išsilavinimu ir išprusimu: „Matome, kad sritis yra pakankamai sudėtinga, taip kad eilinis žmogus ėmė ir kažką surašė, to labai dažnai neužtenka, ir konsultuojasi, gauna kvalifikuotą pagalbą, ir su mūsų pagalba, nurodant aiškius trūkumus, kaip reikia pateikti prašymą.
Dažniausia atmetimo priežastis būna, kai ne pats pacientas skundžiasi, o kažkokie giminaičiai, kai nėra tinkamo atstovavimo. Turiu būtinai paminėti, kad asmens sveikatos duomenys turi ypatingą statusą, tai ypač jautri sritis. Ir dažnai susiduriame su tokiu momentu, kad dukrai labiau rūpi mamos istorija nei jai pačiai ir tada nebelabai aišku, ką reikia nagrinėti.“
Jis taip pat nurodė, kad net 70 proc. tarnybos sulaukiamų pacientų skundų dėl netinkamų paslaugų būna pagrįsti.
„Procentas yra gana didelis, todėl naują skundų nagrinėjimo tvarką nuo šių metų ir įvedėme. Apibendrinant kelių metų laikotarpį virš 70 proc. skundų pasitvirtina, kai nusprendėme atlikti patikrinimus ir pačiose įstaigose“, – komentavo T. Žentelis.
Paklaustas, ką labiausiai reikėtų pakeisti, kuris labiau subalansuotų santykius ir pacientų apsaugą padidintų, vienareikšmiškai įvardijo medikų, ypač slaugytojų, trūkumo problemą:
„Tam tiek mūsų institucija, tiek ministerija skirs dėmesį, ministerija turi tam tikras prognozes, jos tikrai atrodo dar baisiau, jei žiūrėti 10–20 metų į priekį, turint omenyje senstančią visuomenę, gimstamumo nepakankamumą ir panašiai, specialistų vis labiau trūks.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O antra savus per kovida su neaukšta temperatūra laiket po kelias savaites ligoninėje. O paprasti zmones net maldaujant išrašyti antibiotiku niekas nerasydavo .
Ir trečia kaip jus drįstat sunkiai sergantiems ligoniams net siūlyti vakcinas
